Kaklo ir viršutinės nugaros dalies skausmai
Šį kartą pakalbėkime apie kaklo ir viršutinės nugaros dalies skausmų paplitimą.
Eurofund (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) įvardina dažniausias su darbo sąlygomis susijusias sveikatos problemas:
✔️ Nugaros skausmas (43%)!
✔️ Kaklo ir viršutinių galūnių skausmai (42%)!
✔️ Nerimas, nuovargis (40%)!
Prieš 15 metų atlikto tyrimo rezultatai buvo ženkliai geresni – nugaros skausmais skundėsi tik 33%, nerimo ir nuovargio sukeltais simptomais 28%, o kaklo ir viršutinių galiūnių skausmais tik 23%.
Eurostat skelbiamais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2017 metais dirbo daugiau nei 227 milijonai žmonių, šios sveikatos problemos tampa labai aktualios tiek ekonominiu, tiek psichosocialiniu aspektais – EU darbingo amžiaus žmogaus vienos savaitės nedarbingumas vidutiniškai kainuoja 245 eur.
Ilgai trunkantis sėdimas darbo pobūdis ir fizinis pasyvumas yra vienos pagrindinių priežasčių, lemiančių kaulų raumenų sistemos skausmų atsiradimą, kraujotakos, kvėpavimo funkcijos pakitimą, medžiagų apykaitos sutrikimus, įvairių lėtinių neinfekcinių ligų ir būklių vystymąsi, kurie įtakoja kasdienę veiklą bei gyvenimo kokybę.
AR ŽINOTE, KAD?..
✔️ Keturi iš penkių tiriamųjų sėdimą darbą, trunkantį ilgiau nei 6 val. per dieną, dirba daugiau nei 6 metus.
✔️ Daugiau nei 2/3 per visą darbo dieną turi ne daugiau 4 trumpų pertraukėlių
Anketa buvo paruošta ir išplatinta 2019 m. 250 asmenų, gauti 179 atsakymai (71,6 proc. atsakomumas). 78 proc. visų apklaustųjų buvo moterys, 22proc. vyrai.
Tik 20 proc. atsakiusiųjų nesiskundė jokiais skausmais.
Beveik 70 proc. apklaustųjų skundėsi lėtiniais, daugiau nei 6 mėn. trunkančiais, kasdien arba dažnai varginančiais skausmais.
Anketa buvo paruošta ir išplatinta 2019 m. 250 asmenų, gauti 179 atsakymai (71,6 proc. atsakomumas). 78 proc. visų apklaustųjų buvo moterys, 22proc. vyrai.
PUIKUS VAISTAS NUO SKAUSMO – FIZINIS AKTYVUMAS!
Daugiau nei 30% žmonių skausmui mažinti vartoja vaistus. Įdomu, jog tuo pačiu metu beveik 70% fizinę veiklą įvardina kaip skausmą ar diskomfortą mažinančią priemonę.
Nors fizinį aktyvumą ir judėjimą dauguma mato kaip skausmą mažinančią veiklą, net 36% apklaustųjų nėra tekę intensyviai sportuoti, ir tik 32% vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiima kasdien ar 3-4 kartus per savaitę, kaip rekomenduoja PSO.
KAS TRIKDO MIEGĄ IR RIBOJA LAISVALAIKĮ?
Atliktas tyrimas rodo, jog dėl patiriamų skausmų net 53% apklaustųjų yra sutrikęs miegas, o 34% laisvalaikio veiklos yra apribotos dėl patiriamų kaklo srities skausmų.
Anketa buvo paruošta ir išplatinta 2019 m. 250 asmenų, gauti 179 atsakymai (71,6 proc. atsakomumas). 78 proc. visų apklaustųjų buvo moterys, 22proc. vyrai.
TYRIMAI RODO
- Ilgas sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas įtakoja širdies kraujagyslių sistemos, 2-o tipo diabeto, ansvorio ir nutukimo, kai kurių sričių vėžinių susirgimų, kaulų-raumenų sistemos bei psichologinių-socialinių sutrikimų atsiradimo riziką.
- Ilgai trunkantis sėdėjimas ir pertraukų neturėjimas tiesiogiai įtakoja patiriamus stuburo srities skausmus bei jų įtaką gyvenimo kokybei. Beveik 2/3 visų apklaustųjų skundėsi daugiau nei vienos srities skausmais. Net 2/3 visų apklaustųjų sėdimą darbą dirbančiųjų įvardino, kad skausmais skundžiasi ilgiau nei 6 mėnesius.
- Didžiąją laiko dalį daugiau nei pusė darbuotojų praleidžia sėdėdami, darydami ne daugiau 4 trumpų pertraukų per dieną. Biuro darbuotojai yra labai mažai fiziškai aktyvūs – >1/3 respondentų nėra užsiėmę intensyvesne fizine veikla. Vidutinio intensyvumo fizine veikla kasdien užsiima tik kas šeštas sėdimą darbą dirbantis apklaustasis. Prie mažo fizinio aktyvumo prisideda ir tai, kad absoliuti dauguma apklaustųjų į darbą ir iš jo vyksta automobiliu ar viešuoju transportu.
❗️Kineziterapija ir didesnis fizinis aktyvumas ženkliai sumažina skausmo intensyvumą nuo stipraus tyrimo pradžioje iki nežymaus ir silpno tyrimo pabaigoje.
❗️Kineziterapija ir didesnis fizinis aktyvumas padidina kaklo judesių amplitudes.
❗️Kineziterapija ir didesnis fizinis aktyvumas neženkliai padidina tiriamųjų maksimalią kvėpavimo raumenų slėgio iškvėpimo bei įkvėpimo metu jėgą.
❣️Vertinant širdies-kraujagyslių sistemos pokyčius stebima tiriamųjų, kurie buvo daugiau fiziškai aktyvūs, sistolinio kraujo spaudimo rodiklių sumažėjimas tyrimo pabaigoje.
❗️❗️❗️ Tyrimo pabaigoje pagerėjo:
☑️ kas aštuntam – miego kokybė,
☑️ kas šeštas jautė mažiau nepatogumų apsitarnaujant kasdieninėse veiklose,
☑️ kas devintam pagerėjo savijauta skaitant bei rašant;
penktadaliui tiriamųjų sumažėjo bendras nuovargis ir galvos skausmai;
☑️ ženklesnis visų tirtų rodiklių pagerėjimas stebimas grupėje, kurios tiriamieji buvo fiziškai aktyvesni!
Anketa buvo paruošta ir išplatinta 2019 m. 250 asmenų, gauti 179 atsakymai (71,6 proc. atsakomumas). 78 proc. visų apklaustųjų buvo moterys, 22proc. vyrai.
