Šaldyti ar nešaldyti patyrus traumą?

Ledas yra ypatingai karšta (tiksliau, reiktų vadinti šalta) sporto medicinos bei traumų reabilitacijos tema. Ir ne veltui, nes remiantis naujausiais tyrimais, traumų gydymo metodikos nuolat keičiasi. Todėl nė kiek nestebina kylanti painiava dėl to, ar ledas yra gera, ar bloga, ar nelabai padedanti priemonė patyrus traumą.
Kai kas nors pasitempia ar pasuka kulkšnį, daugelis mūsų instinktyviai griebia ledo paketą. Kai matome susižeidusius profesionalius sportininkus, jie, dar nespėję išeiti iš aikštelės, būna apvynioti ledu.
Atrodo, kad ledas yra labai giliai įsišaknijusi ūmių traumų gydymo proceso dalis, tačiau ar tai patvirtina naujausi tyrimai?

Ankstyviausia ledo naudojimo traumų gydyme pradžia yra 1978 m., kai dr. Gabe Mirkin sugalvojo terminą RICE (poilsis, ledas, suspaudimas, pakėlimas). Jo mintis naudoti ledą buvo susijusi su tuo, kad būtų mažinamas uždegimas ir skatinamas gijimo procesas. Šis gydymo metodas buvo naudojamas ūmių traumų gydymui daugiau nei 20 metų, kol nebuvo papildytas apsaugos (P) etapu (PRICE). Po daugiau nei 14 metų tyrimų POLICE (apsauga, optimali apkrova, ledas, suspaudimas, pakėlimas) protokolas pakeitė iki tol naudotą PRICE.

Kokie pokyčiai ūmių traumų gydyme?

Tyrimais patvirtinta, kad “optimali apkrova” (angl., Optimal Loading) skatina ląstelių regeneraciją, kurią sukelia lengvas mechaninis krūvis ankstyvosiose potrauminėse stadijose. Vėliau patvirtinta, kad poilsis Rest (R) ar judėjimo apribojimas kenkia greitam sveikimui.

O kaip gi ledas?

Literatūroje vienbalsiai sutariama, kad ledas veikia kaip puikus analgetikas (skausmą malšinanti priemonė), vėsinantis odos temperatūrą. Tačiau jis nepaveikia pagrindinių raumenų, nes raumenų temperatūra išlieka nepakitusi nuo išorinio ledo naudojimo.

Tai, kuo mes esame tikri – tai yra gydomasis poveikis. Daug žmonių patvirtina, kad panaudojus ledą, jaučiasi geriau (greičiausiai dėl nuskausminančio poveikio) bent jau trumpuoju laikotarpiu. Bet kokį poveikį šaldymas turi vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje?
2014m dr. Mirkin pripažino pokyčius ir, kaip dera įrodymais besiremiančiam mokslininkui, išbraukė ledą iš savo pirminio ūmių traumų gydymo protokolo.
Jis teigė, kad treneriai dešimtmečius naudojo jo „RICE“ rekomendacijas, tačiau dabar pasirodė, kad tiek ledas, tiek visiškas poilsis iš tikrųjų gali lėtinti gijimą, užuot padėję.
Dr. Mirkin nurodo, kad labai svarbu mažinti uždegiminį procesą. Kai mes susižeidžiame, mūsų kūnas siunčia signąlą mūsų uždegiminėms ląstelėms (makrofagams), kurios atpalaiduoja į hormoną insuliną panašų augimo faktorių (IGF-1). Šios ląstelės greitina gijimą. 
Uždėję ledą, mes galime sulėtinti natūralų kūno IGF-1 išskyrimą ir sulėtinti gijimo procesą.
Ledas galiausiai buvo pašalintas iš ūmių traumų gydymo protokolo 2019 m. – tada pristatytas naujausias ir išsamiausiais akronimas: PEACE&LOVE (Apsauga, pakėlimas, priešuždegiminių medikamentų naudojimo atsisakymas, suspaudimas, mokymas ir apkrova, optimizmas, kraujotakos skatinimas ir fizinė veikla).


Jei ledas atitolina gijimą, nors ir laikinai sumažina skausmą, ar mes jį vis dar turime naudoti?
Esant uždegimui, per didelė ar ilgalaikė edema (patinimas) – bloga žinia. Pernelyg didelė edema sukelia nepageidaujamą audinių spaudimą, riboja judėjimą, gali sustiprinti skausmą ir sumažinti raumenų funkciją. Tokie tinimai dažnai būna, esant sunkiems patempimams (pvz., kulkšnies patempimams), kai patinimas trukdo judėti.
Tokiu atveju ledas gali būti tinkamas pasirinkimas, nes tikslas nėra būtinai užkirsti kelią patinimui, bet reikia jį sumažinti. Priešingai, raumenų pažeidimo atveju būna mažesnis tinimas, todėl ledas greičiausiai nebus naudingas ankstyvosiose stadijose.
Taigi, remiantis dabartiniais tyrimais, rekomenduotume šaldiklyje pasilikti ledo. Ledo reikšmė yra sumažėjusi, tačiau, kai sužalojimai yra sunkūs, kai patinimas gali riboti audinių sveikimą, tokiais atvejais ledas gali būti naudingas, bet tik ankstyvosiose traumos stadijose.

Šaltinis Nr.1

Šaltinis Nr.2

Remiantis: Zenia Wood, Physio Network

Leave a reply