Funkcinės magnetinės stimuliacijos veiksmingumas gydant šlapimo nelaikymą
Šlapimo nelaikymas tampa vis dažnesne sveikatos problema, pasireiškiančia įvairiose amžiaus grupėse tiek moterims, tiek ir vyrams. Jis gali atsirasti netikėtai, staiga ir būti laikinas sutrikimas dėl kai kurių sveikatos būklių (šlapimo takų infekcija, vaistų poveikis) ar tapti lėtine, ilgus metus gyvenimo kokybę gadinančia problema. Tyrimai rodo, kad bendras šlapimo nelaikymo paplitimas tik auga – Švedijoje atliktame tyrime nustatyta, kad šlapimo nelaikymas tarp moterų išaugo dvigubai nuo 15% 1991 iki 28% 2007 [3] .
Didžiausi rizikos veiksniai šlapimo nelaikymui atsirasti:
-amžius
-nėštumas ir gimdymas,
– dubens operacijos,
– menopauzė (dėl sumažėjusių estrogenų),
– gimdos pašalinimas,
-padidėjęs kūno svoris,
– fizinio aktyvumo stoka,
-šlapimo takų infekcijos,
-ilgalaikis sunkumų kilnojimas,
-įgimtas jungiamojo audinio silpnumas,
-lėtinis vidurių užkietėjimas.
Yra skiriami keli šlapimo nelaikymo tipai: stresinis, urgentinis, neurogeninis, persipildymo.
Stresinis ar kitaip vadinamas įtampos (angl. stress) šlapimo nelaikymas – dažniausiai pasitaikantis tipas, pasireiškiantis nevalingu pasišlapinimu, kai padidėja slėgis pilvo ertmėje (kosint, juokiantis, čiaudint, keliant sunkius daiktus), o silpni dubens raumenys (jie palaiko šlapimo pūslę, gimdą, makštį ir tiesiąją žarną) nesulaiko iš šlapimo pūslės išsiskiriančio šlapimo. Dažnai šis tipas paireiškia neseniai pagimdžiusioms moterims, antsvorio turintiems, pagyvenusiems, sėdimą darbą dirbantiems, mažą fizinį aktyvumą turintiems žmonėms.
Urgentinis (angl. urge) šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai nesugebama sulaikyti šlapimo esant stipriam šlapinimosi poreikiui. Šios situacijos metu šlapimo pūslės sienelės raumenys susitraukia spontaniškai ir nevalingai, todėl jaučiamas poreikis šlapintis, net jei pūslėje yra nedaug šlapimo. Dažniausios urgentinio šlapimo nelaikymo priežastys – cukrinis diabetas, infarktas, demencija, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, šlapimo takų infekcijos, prostatos išvešėjimas, šlapimo pūslės onkologinės ligos.
Neurogeninis šlapimo nelaikymas – yra šlapimo nutekėjimas dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, kai poreikis šlapintis net nejaučiamas.
Persipildymo šlapimo nelaikymas pasireiškia, kai šlapimo pūslė iki kritinės ribos persipildo šlapimu. Kita priežastis – susiaurėję šlapimo takai (vyrams dėl prostatos išvešėjimo, moterims – navikiniai procesai).
Šlapimo nelaikymui gydyti yra taikomos įvairios priemonės: tiek konservatyvios, tiek medikamentinės, tiek ir chirurginės.
Viena pirmų rekomenduojamų priemonių dažniausiai yra dubens dugno raumenų stiprinimas, daugeliui žinomas kaip Kėgelio pratimai, kurie turi būti atliekami kelis kartus per dieną, ne mažiau kaip 2 mėn. Gaila, tačiau dažnai jų nepakanka ir dėl netaisyklingo atlikimo, ir kartais dėl valios trūkumo☺
Vis dažniau siūloma ir elektros stimuliacija, kaip efektyvi gydymo priemonė, tačiau skausmingumas ir diskomfortas mažina jo patrauklumą.
Chirurginio gydymo efektyvumas irgi būna gana aukštas, tačiau reikia įvertinti ir galimas komplikacijas bei diskomfortą, tokį kaip skausmas, išskyros po operacijos ar galimos žaizdų infekcijos.
Nemažai naujų tyrimų ir publikacijų įvardina funkcinę magnetinę stimuliaciją (FMS) kaip neinvazinį, efektyvų ir konservatyvų įvairių tipų šlapimo nelaikymo gydymo būdų.
Magnetinė stimuliacija dubens dugno raumenims stimuliuoti pristatyta dar 1998m. Ji pagrįsta Faradėjaus magnetinės indukcijos dėsniu, pagal kurį kintantis magnetinis laukas sukelia elektrinį aktyvumą ir sukelia dubens dugno raumenų susitraukimą taip didindamas raumenų jėgą ir ištvermę.
FMS esmė – magnetinis laukas prasiskverbia į kūno audinius be didelių praradimų, taip pat pereina per rūbus – pacientui nereikia nusirengti.
2016-2019 m. Liublianos universiteto medicinos centro mokslininkai atliko klinikinius tyrimus, naudodami MagnetoSTYM kėdę. Dalyvavo 82 tiramieji, kurių amžius 42-92 metai. Gydymas truko 4 savaites, atlikta 10 procedūrų kas 2 dienas. Rezultatai parodė, kad FMS yra veiksmingas, efektyvus, neinvazinis ir ženkliai gerinantis gyvenimo kokybę būdas [1].
2000m Journal of Urology paskelbė Tomonori Yamanishi et al. atlikto tyrimo išvadas, kad po taikyto FMS gydymo (2 kartai per savaitę, 10 procedūrų) intrauretrinis slėgis padidėjo 34%, o maksimalus šlaplės uždarymo slėgis padidėjo 20,9%. Net 86% pacientų, turėjusių stresinį šlapimo nelaikymą ir 75%, turėjusių urgentinį šlapimo nelaikymą, problema sumažėjo [2].
2019 m. atlikta paskelbtų FMS tyrimų (11 studijų ir 612 pacientų) meta analizė patvirtino, kad po magneto stimuliacijos šlapimo nelaikymo simptomai sumažėjo reikšmingai ir kad šis būdas yra inovatyvus, neinvazinis ir efektyvus [3].
1.https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8584787/
2.https://www.auajournals.org/doi/10.1016/S0022-5347%2805%2967899-8
3. https://doi.org/10.1038/s41598-019-45330-9