Ar menisko operacija visada būtina? Naujausi tyrimai keičia požiūrį į gydymą

MRT parodė menisko plyšimą? Sužinokite, kada operacija tikrai reikalinga, o kada naujausi moksliniai tyrimai rekomenduoja pradėti nuo konservatyvaus gydymo ir kineziterapijos.

MRT parodė menisko plyšimą. Ar dabar reikės operacijos?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos išgirstame klinikoje.

Daugeliui žmonių gavus magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) atsakymą su įrašu „menisko plyšimas“, pirmoji mintis būna – operacija neišvengiama. Tačiau pastarųjų dviejų dešimtmečių moksliniai tyrimai rodo, kad situacija nėra tokia paprasta.

Ypač tada, kai kalbame apie degeneracinį menisko plyšimą – su amžiumi ir natūraliu sąnario dėvėjimusi susijusį pažeidimą, o ne ūmią sportinę traumą.

Šiandien vis daugiau tarptautinių rekomendacijų pabrėžia, kad sprendimas operuoti neturėtų būti priimamas vien pagal MRT radinius. Svarbiausia įvertinti paciento simptomus, kelio funkciją ir individualią situaciją.

Kas yra meniskas ir kodėl jis svarbus?

Meniskas – tai kremzlinė struktūra kelio sąnaryje, atliekanti keletą labai svarbių funkcijų:

amortizuoja apkrovas;
paskirsto svorį sąnaryje;
padeda stabilizuoti kelį;
saugo sąnarinę kremzlę nuo per didelio dėvėjimosi.

Su amžiumi meniskas natūraliai keičiasi. Daliai žmonių atsiranda degeneracinių plyšimų, kurie MRT matomi net ir tada, kai žmogus nejaučia jokio skausmo. Todėl vien MRT vaizdas dar neatsako į klausimą, kas iš tikrųjų sukelia simptomus.

Ką rodo naujausi moksliniai tyrimai?

2026 m. New England Journal of Medicine paskelbė dešimties metų trukmės FIDELITY tyrimo rezultatus. Tyrime buvo lyginami pacientai, kuriems atlikta dalinė artroskopinė menisko rezekcija, ir pacientai, kuriems atlikta placebo (imitacinė) operacija.

Po dešimties metų nustatyta, kad:

skausmo sumažėjimas buvo panašus abiejose grupėse;
kelio funkcija nesiskyrė;
gyvenimo kokybė nesiskyrė;
operuotiems pacientams dažniau progresavo kelio osteoartritas;
jiems dažniau prireikė pakartotinių kelio operacijų.

Svarbu pabrėžti, kad šie rezultatai taikomi degeneraciniams menisko plyšimams, o ne ūmioms traumoms.

Kodėl vien MRT neužtenka?

Šiuolaikinė medicina vis dažniau kalba apie tai, kad vaizdiniai tyrimai ir simptomai ne visada sutampa.

Ne vienas tyrimas parodė, kad vyresniame amžiuje degeneracinių menisko plyšimų randama ir žmonėms, kurie:

nejaučia skausmo;
aktyviai sportuoja;
neturi jokių kelio funkcijos sutrikimų.

Tai reiškia, kad matomas plyšimas nebūtinai yra pagrindinė skausmo priežastis.

Kelio skausmą dažnai lemia visas veiksnių kompleksas:

sumažėjusi raumenų jėga;
sutrikusi judesių kontrolė;
prastesnė pusiausvyra;
padidėjusi sąnario apkrova;
osteoartrito pokyčiai.

Kada operacija tikrai gali būti reikalinga?

Naujausi tyrimai nereiškia, kad menisko operacijų nebereikia.

Operacija gali būti rekomenduojama, kai:

kelis mechaniškai užstringa ir negali pilnai išsitiesti;
įvyko ūmi trauma su dideliu menisko plyšimu;
kartu pažeisti kryžminiai ar kiti kelio raiščiai;
po pakankamo konservatyvaus gydymo simptomai išlieka ir reikšmingai riboja kasdienę veiklą;
gydytojas ortopedas nustato aiškias chirurginio gydymo indikacijas.

Todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

Kada pirmiausia rekomenduojama kineziterapija?

Anot vyr. kineziterapeutės Editos Bareikės, daugeliui pacientų, kuriems nustatytas degeneracinis menisko plyšimas, konservatyvus gydymas leidžia labai kokybiškai tęsti mėgstamas veiklas.

Konservatyvus gydymas apima:

individualiai parinktus gydomuosius pratimus;
individualizuotą fizioterapiją uždegimui, skausmui mažinti, gerinti audinių regeneraciją;
šlaunies ir sėdmenų raumenų stiprinimą;
pusiausvyros ir koordinacijos lavinimą;
eisenos ir judesių kontrolės gerinimą;
fizinio aktyvumo didinimą;
kūno svorio korekciją, jei ji reikalinga.

Svarbiausia – programa turi būti pritaikyta konkrečiam žmogui, jo simptomams ir tikslams.

Kaip dirbame „Tapk sveikas“ klinikoje?

Mes gydome ne tai ką parodė MRT nuotrauka, o žmogų, jo patiriamus simptomus, esamus nusiskundimus.

Todėl pirmiausia vertiname:

kelio funkciją;
skausmo pobūdį;
eiseną;
judesių kontrolę;
raumenų jėgą;
pusiausvyrą;
fizinio aktyvumo lygį, gyvensenos ypatumus.

Tik tuomet sudarome individualų gydymo planą.

Jeigu matome, kad konservatyvus gydymas gali būti veiksmingas, pirmiausia taikome kineziterapiją kombinuodami su fizioterapinėmis priemonėmis ir stebime paciento progresą. Jei nustatomos aiškios chirurginio gydymo indikacijos, bendradarbiaujame su gydytojais ortopedais-traumatologais ir padedame pasiruošti operacijai bei reabilitacijai po jos.

Ką tai reiškia pacientui?

Jeigu MRT nustatytas menisko plyšimas, neskubėkite daryti išvados, kad operacija yra vienintelis sprendimas.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad daugeliu degeneracinio menisko plyšimo atvejų individualiai parinkta kineziterapija gali padėti sumažinti skausmą, pagerinti kelio funkciją ir grįžti prie įprastos veiklos be operacijos.

Svarbiausia – ne gydyti vien MRT radinį, o suprasti, kas iš tikrųjų sukelia jūsų simptomus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kiekvieną menisko plyšimą reikia operuoti?

Ne. Degeneracinio menisko plyšimo atvejais dažnai rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo.

Ar menisko plyšimas gali sugyti?

Tai priklauso nuo plyšimo tipo, vietos ir kraujotakos. Ne visi plyšimai sugyja, tačiau ne visi jie sukelia simptomus ar reikalauja operacijos.

Ar galima sportuoti?

Daugeliu atvejų – taip. Tačiau fizinis krūvis turėtų būti pritaikytas individualiai ir, jei reikia, koreguojamas kineziterapeuto.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jeigu kelio skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, kartojasi, riboja kasdienę veiklą arba kelis tampa nestabilus ar užstringa.

Naudoti moksliniai šaltiniai

Kalske R, Sihvonen R, Paavola M, et al. Arthroscopic Partial Meniscectomy for Degenerative Meniscal Tears: 10-Year Follow-up of the FIDELITY Trial. New England Journal of Medicine. 2026. (10 metų placebo kontroliuojamo tyrimo rezultatai.)

Sihvonen R, Paavola M, Malmivaara A, et al. Arthroscopic Partial Meniscectomy versus Sham Surgery for a Degenerative Meniscal Tear. N Engl J Med. 2013;369:2515–2524.

Moseley JB, O’Malley K, Petersen NJ, et al. A Controlled Trial of Arthroscopic Surgery for Osteoarthritis of the Knee. N Engl J Med. 2002;347:81–88.
van de Graaf VA, et al. Effect of Early Surgery vs Physical Therapy on Knee Function Among Patients With Nonobstructive Meniscal Tears. JAMA. 2018;320(13):1328–1337.

ESSKA Meniscus Consensus Project. European Society of Sports Traumatology, Knee Surgery & Arthroscopy. Konsensuso rekomendacijos dėl degeneracinių menisko pažeidimų gydymo.

Ar menisko operacija visada būtina? Naujausi tyrimai keičia požiūrį į gydymą